Įdomiosios pamokos apie vabzdžius

Vasario 22 dieną 7 klasės mokiniai dalyvavo netradicinėse nuotolinėse biologijos pamokose, kurias organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyrius, apie VABZDŽIUS. Ar visi vabzdžiai yra bjaurūs, nešioja ligas ir nori mums įkąsti? O galbūt jie gali būti ir mieli, skanūs ir net gyvybiškai svarbūs? Išsklaidyti mitus ir atsakyti į klausimus bei paaiškinti, kokie iš tikrųjų NĖRA vabzdžiai, padėjo LMNŠC metodininkas Tomas Pocius. O ko galėtume pavydėti vabzdžiams, septintokai sužinojo kitoje įdomioje lektoriaus doc. Andriaus Petrašiūno entomologijos pamokoje. Mokiniai susipažino su vabzdžių formų ir gyvenimo būdų įvairove, jų teikiama nauda ir kai kurių vabzdžių keliamu pavojumi žmogui. Sužinota, kokios vabzdžių savybės leidžia jiems puikiai prisitaikyti gyventi įvairiausiomis aplinkos sąlygomis.

Taigi nuotolinis mokymasis su įdomiosiomis biologijos pamokomis septintokams tikrai neprailgo.

Mokytoja Reda Kančienė

Šventėme pilietiškai ir linksmai

Šie metai ypatingi ne tik dėl karantino, bet ir todėl, kad  Užgavėnės sutampa su  Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kaip ir kasmet, Miroslavo gimnazijos bendruomenė suplanavo ir vykdė įvairiapusę bendrą veiklą, skirtą Vasario 16-osios minėjimui ir tradicinei Užgavėnių šventei. Nors šventėme jau kitokiu formatu ir daugelis veiklų persikėlė į virtualią erdvę, tačiau renginių įvairovės netrūko.

Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai kartu su mokytoja Justina Krisiulevičiūte gamino Užgavėnių kaukes ir kartu šventė Užgavėnes! Valstybės atkūrimo dienai paminėti organizavo viktoriną „Aš pažįstu Lietuvą“.

Pirmokai su mokytoja Aurelija Kuncevičiene gilinosi į Užgavėnių tradicijas bei papročius, pasigamino Užgavėnių kaukes, virtualiai žaidė žaidimus, dainavo dainas ir vaišino vieni kitus  iškeptais blynais.

Antrokai, kurių mokytoja Diana Stankevičė, ne tik gamino Užgavėnių kaukes ir valgius, bet vakare kartu su tėveliais degino namuose pasigamintą Morę.

Trečiokai, paraginti mokytojos Laimutės Gražulienės, kūrybiškai panaudojo šios žiemos „turtą“- sniegą: piešė ant jo įvairią tautinę simboliką ir taip išreiškė meilę Lietuvai.

Ketvirtokai, vadovaujami mokytojos Angelės Narkunienės, savo kūrybiškumą perteikė virtualiomis meninėmis kompozicijomis bei gamindami įvairius patiekalus su trijų spalvų akcentu.

Kitų gimnazijos klasių mokiniai gamino patiekalus, kuriuose atsispindėjo Lietuvos vėliavos spalvos. Į šią veiklą įsitraukė ir mokytojai, jie taip pat kūrybingai įgyvendino projektą „Trispalvės spalvos lėkštėje“.

Paraginti istorijos mokytojos Zitos Rutkauskienės ir jaunųjų šaulių būrelio vadovės Aušros Asakavičienės kai kurie gimnazijos mokiniai ir mokytojai papuošė savo namų langus tautine atributika.

Minėdami Lietuvos gimtadienį, mokiniai įveikė simbolinį 1600 m. atstumą eidami arba bėgdami. Programos ,,Jaunimas gali“ Miroslavo sporto fanų komanda kartu su mokytoja Ingrida Rauličkiene išbėgo žodį LIETUVA.

Valstybės dienos atkūrimo proga Jaunieji šauliai išreiškė savo pilietiškumą – ant kovotojų už nepriklausomybę kapų uždegė žvakutes.

Turime kuo didžiuotis, nes šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dienos gimtadienį ir Užgavėnes šventėme kūrybingai, pilietiškai ir linksmai!

Ačiū visiems už aktyvumą, pilietiškumą ir buvimą kartu.

Aušra Asakavičienė ir Reda Kančienė, mokytojos

Pareigingas ir pilietiškas jaunųjų šaulių būrelio vadovas

„Būti ištikimas tėvynei, ginti… saugoti… gerbti… rūpintis…“– šiuos šaulio priesaikos žodžius vasario 16-ąją Alytuje prie Laisvės angelo paminklo ištarė mūsų gimnazijos abiturientas Deividas Kemešys ir buvusi mokinė Karolina Gudaitytė. Šaulio vardą gavusieji prisiekė būti ištikimi Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis galiojančių įstatymų, rūpintis tautos gerove bei būti dorais šauliais.

 Miroslavo gimnazijos jaunųjų šaulių būrelio vadas Deividas pasidalino savo prisiminimais, kaip jis tapo jaunuoju šauliu. Dar besimokydamas Kumečių pagrindinės mokyklos 6 klasėje, jis pakluso jaunųjų šaulių būrelio vadovės Albinos Kasperavičienės raginimui prisijungti prie jaunųjų šaulių būrelio. Vaikinas sako, kad nedelsdamas prisijungė prie jam neįprastos veiklos, o nuo mažumės, kaip ir daugelis paauglių, domėjosi kariškių gyvenimu, įspūdį darė jų uniformos. Besimokydamas  Miroslavo gimnazijoje, Deividas toliau tęsia pradėtą veiklą jaunųjų šaulių būrelyje. Kartu su būrelio nariais ir būrelio vadove Aušra Asakavičiene vaikinas aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, varžybose, mokymuose, stovyklose, žygiuose, ekskursijose, konkursuose.

Vyriausybei įvedus sugriežtintą karantino režimą, Lietuvos šaulių sąjunga atėjo į pagalbą Lietuvos policijos pareigūnams. Ir Deividas Kemešys, kaip jaunasis šaulys, atliko savo pilietinę pareigą – patruliavo miesto viešose vietose, užtikrindamas karantino režimo laikymąsi. Būdamas abiturientas ir pilnametis, pareigingas ir pilietiškas jaunųjų šaulių būrelio vadovas nusprendė toliau tęsti šaulišką tarnybą jau tarp suaugusiųjų šaulių ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Vaikinas tikisi, kad pasirinkta veikla bus ne mažiau įdomi nei jaunųjų šaulių užsiėmimai.

Šauliu gali tapti kiekvienas, kuriam svarbus pilietiškumas, patriotiškumas ar traukia savanorystė.

Jaunųjų šaulių būrelio vadovė Aušra Asakavičienė

Žiema, bėk iš kiemo!

Užgavėnės – seniai švenčiama žiemos šventė, kuri simbolizuoja žiemos ,,išvarymą“ iš miestų ir miestelių, kaimų ir kaimelių. Šia švente siekiama kuo greičiau prisišaukti pavasarį.

Vasario 15 dieną Miroslavo ikimokyklinio ugdymo skyriuje vyko pramoga ,,Žiema, bėk iš kiemo!“. Mokytojos Violeta Cilciūtė, Eugenija Poženčienė ir grupės vaikai persirengę įvairiais personažais (čigonais, raganomis, žydais, velniais) ginė iš kiemo žiemą. Kaukes mažieji su tėveliais pasigamino namuose. Lašininis su Kanapiniu neatvyko į pramogą… Vienas sau ramiai sėdi ant pečiaus ir lašinius auginasi, kitas – eidamas užklimpo sniege. Tačiau Kanapinis atsiuntė vaikams laišką su užduotimis. Per Užgavėnes turi būti daug triukšmo, o kas jau kas, jei ne mažieji tą moka. Triukšmavome, rungtyniavome, kovojome, šokome iš širdies, stengėmės pažadinti žemę iš miego. Manau, pavyko. Dabar labai lauksime šilto ir gaivaus pavasario, kuris mums atneš daug džiaugsmo, harmonijos ir meilės.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Cilciūtė

TRADICINIS NETRADICINIS ŠIMTADIENIS

Vasario 12 dieną Miroslavo gimnazijos karantininį gyvenimą praskaidrino IIIg klasės mokinių organizuota nuotolinė šimtadienio šventė. Jau sveikinimo kalboje direktorė Sonata Gražulienė minėjo, kad ši šventė išskirtinė. Juk niekada dar nebuvo nuotolinės (būtų gerai, jei ir nebūtų) šimtadienio šventės! Mūsų gimnazijoje ši šventė turi gilias tradicijas ir kiekvienais metais būdavo vis įspūdingesnė, įdomesnė. Po griausmingo pernykščio šimtadienio renginio šių metų vienuoliktokams buvo nemažas iššūkis, kaip surengti kuo gražesnę šventę šiemet. Žinoma, jie ne iš kelmo spirti. Fantazijos tikrai netrūksta. Šventė bus! Ir ne bet kokia! Išsirinkome temą „Šimtasis GERO VAKARO ŠOU“, planavome dekoracijas, kvietimus, emblemas, pasirodymus ir daug kitų dalykų, bet… prasidėjo nuotolinis mokymas ir paaiškėjo, kad šventės nebus. Bet ne! Nutarta, kad nežiūrint susiklosčiusios situacijos, dvyliktokai nebus nuvilti. Jie verti šventinio vakaro!

Su jauduliu vyko pasirengimas. Vieni kūrė scenarijų ir rūpinosi meniniais sprendimais, kiti su kaukėmis ir laikydamiesi saugaus atstumo nutrypė sniegą, darydami šokio įrašą…Kiti namuose filmavo ir siuntė trumpus fragmentus, kurie buvo sumontuoti į vieną, rinko medžiagą apie dvyliktokus, montavo įrašus, rūpinosi techniniais dalykais, sprendė organizacinius klausimus.

Ir štai ši šventė atėjo. Teams platformoje susirinko šventės „kaltininkai“ dvyliktokai, mokytojai, vienuoliktokai, svečiai. Jaudulys ir susitelkimas, ypač prie šventės organizatorių ekranų. Juk nei renginio vedėjai Eglė Žilinskaitė ir Dovydas Stočkūnas (planavę savo pašnekovus kalbinti gimnazijos aktų salėje ant oranžinės sofutės), nei žaidimams vadovaujanti Kamilė Valvonytė, nei videoįrašus transliuojantys Erikas Karalevičius bei Ernestas Naujalis negalėjo vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. Nors viskas daug kartų repetuota, išbandyta, žinota, kad klasės draugai nepaves, bet internetas – gali…

Nuskamba kiek virpantys vedėjų balsai, transliuojamas renginio anonsas, pristatomi ir charakterizuojami dvyliktokai. Toliau viskas vyksta pagal scenarijų: žaidimai, klausimai dvyliktokams, šilti pirmųjų mokytojų Angelės Narkunienės ir Tatjanos Krugelienės prisiminimai, šimtadienio kalendoriaus įteikimas, dešimtokų videoreportažas „Kelionė į šimtadienį“, linksmos mokytojų dvikovos, siekiant išsiaiškinti, kas geriausiai pažįsta dvyliktokų asmenybes, jautrus auklėtojos Ingridos Rauličkienės žodis (beje, auklėtiniai rado būdą, kaip įteikti jai šia proga gėlių puokštę), pusatestačio pristatymas, ir, žinoma, pačių dvyliktokų videoįrašas. Kadangi pasirinktas televizinis formatas, neišvengta ir reklamos. Tiesa, reklamuoti itin praktiški dalykai – motyvaciniai guminukai, padedantys susikaupti, universali priemonė mokantis ir laikant egzaminus, patarimai, kaip maitintis būsimiems studentams ir kaip maitintis studijuojant ir kur kreiptis, kai baigsis pinigai.

Gaila, negalėjome būti kartu, tiesiogiai pažvelgti vieni kitiems į akis, paspausti ranką, apkabinti, įteikti pradinės klasės piešinį, rašinėlį, tradicinį pusatestatį ar prizą žaidimo nugalėtojams, bet galėjome bent virtualiai pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais. Gal vienam kitam interneto trikdžiai ir gadino vaizdo kokybę, bet daug kas mano, kad renginys pavyko. Belieka pasidžiaugti ir puoselėti viltį, kad šis precedentas nepasikartos, ir kitais metais šimtadienis vyks tradiciškai…

Eugenija Baltrukevičienė, IIIg klasės auklėtoja