Kitokia diena su pamokos „MOKOnomika“mokytojais

Sausio 21 dieną 3 klasės mokiniai dalyvavo ,,Swedbank“ inicijuotoje didžiausioje nuotolinėje pamokoje „MOKOnomika“. Skirtingoms moksleivių amžiaus grupėms pritaikytas pamokas vedė įvairių sričių mokytojai bei ekspertai. Buvo pasakota apie kūrybą, pilietiškumą, tvarumą, ekonomiką, asmeninius finansus, ateities profesijas.

Pradinukai virtualiai susitiko su dizainere Inga Gile, kuri mokė vaikus pasidaryti piniginę. Gabrielius Liaudanskas (Svaras) pasakojo apie pilietiškumą, ragino mokinius būti kūrėjais, pamokė, kaip reikia save motyvuoti. O grafikos dizainerė, rašytoja ir iliustruotoja Kotryna Zylė supažindino mokinius su mitologinėmis būtybėmis. Organizacijos ,,Sėkmės mokykla“ ir Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas trečiokus įtikino, kad gerus darbus daryti apsimoka. Aktorė Kristina Savickytė priminė, kad planas yra reikalingas ir pamokė, kaip reikia nupiešti savo svajonių žemėlapį, ragino vaikus kurti nepamirštamas istorijas. Mokytojas Bronius Budrys pasakojo apie gamtos išteklius ir priminė, kad Gamta – visų namai, todėl turime ją tausoti.

Labiausiai 3 klasės mokiniams įsiminė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės Justinos Bagdanavičiūtės pamoka apie pinigų atsiradimą.

Beje, nuotolinėje pamokoje „MOKOnomika“ dalyvavo ir kitų gimnazijos klasių kai kurie mokiniai, mokytojai, o trečiokai pamoką stebėjo kartu ir su savo tėveliais.

Mokytoja Laimutė Gražulienė

Gimnazistų pasiekimai matematikos olimpiadoje

Sausio 12 dieną buvo organizuotas Lietuvos mokinių matematikos olimpiados savivaldybės etapas. Mokiniai užduotis atliko nuotoliniu būdu. Po gimnazijoje įvykusio olimpiados I etapo savivaldybės etape pasiūlėme jėgas išbandyti daugiausia taškų surinkusiems mokiniams: Ūlai Kvedaravičiūtei (Ig kl.), Rugilei Januškauskaitei (IIIg kl.) ir Lukui Januškauskui (IVg kl.). Mokinių laukė labai rimtas išbandymas – užduotys tikrai sunkios, reikalaujančios gebėjimo analizuoti, logiškai mąstyti. Ir savivaldybės etape mūsų gimnazistus lydėjo sėkmė. Rugilė buvo stipriausia tarp rajono IIIg klasės mokinių ir užėmė I vietą. Ją moko mokytoja Irena Matonienė. Lukas tarp IVg mokinių užėmė II vietą, o Ūla tarp tarp Ig klasės mokinių liko trečia. Luką ir Ūlą moko mokytoja Aldona Gelažauskienė. Džiaugiamės, kad visi trys mūsų gimnazijos mokiniai iškovojo prizines vietas. Didžiuojamės jais ir linkime sėkmės kitose olimpiadose bei konkursuose.

Matematikos mokytoja Aldona Gelažauskienė

Jaunieji šauliai Sausio 13-jai skirtose veiklose

Alytaus r. Miroslavo gimnazijos jaunieji šauliai, minėdami Laisvės gynėjų dienos 30-metį, dalyvavo įvairiuose renginiuose, susitikimuose, protmūšiuose. Kiekvienas jaunasis šaulys pasirinko norimą veiklą. O rinktis tikrai buvo iš ko.

Norintieji sprendė testą ,,Ką žinote apie Sausio 13-ąją“. Kartu su programos #Jaunimas gali nariais dalyvavo susitikime su Algirdu Kaušpėdu ,,Pokalbis apie Laisvę“. Prisijungė prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Uždegdami žvakutes savo namų languose,  prisiminė prieš 30 metų pasiektą pilietinę pergalę.

Sausio 13 dieną, pasirinkę tinkamą  distanciją, jaunieji šauliai dalyvavo nuotoliniame bėgime, kurį organizavo Lazdijų rajono A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos ir Šventežerio mokyklos fizinio ugdymo mokytoja Asta Ravinskaitė Bagdonienė, Laisvės gynėjų dienai paminėti.

Mokiniai dalyvavo ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame protmūšyje jaunimui „Trisdešimt Laisvės metų“ ir CRI kartu su Nyderlandų Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados organizuotoje interaktyvioje ONLINE žinių medžioklėje – ,,Pažink sąjungininką“. Jaunieji šauliai aktyviai prisijungė ir prie LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės organizuoto konkurso – 5 km. žygio Sausio 13-jai paminėti. Būrelio vadovė Aušra prisijungė prie Sausio 13-osios minėjimo savo žingsniais!

Atlikdami įvairias veiklas prisiminėme, kokia nepaprastai svarbi mums ši diena.

Jaunųjų šaulių būrelio vadovė Aušra Asakavičienė

Sausio 13-ji: paminėta, prisiminta…

Miroslavo gimnazijos bendruomenė aktyviai dalyvavo visuotinėje pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Tiek gimnazijos langus, tiek mokytojų ir mokinių namų langus ir, žinoma, visų širdis puošė atmintis –  degančių žvakelių šviesa priminė apie lietuvių tautos iškovotos laisvės 30-metį.  

Sausio 13-ją per 1-ją pamoką vartėme Tėvynės istorijos puslapius, prisimindami tragiškuosius 1991 metų sausio įvykius. Kam pamatytas vaizdas, kam išgirstas žodis buvo priežastis stabtelėti  ir susimąstyti apie tai, kokį sudėtingą kelią nuėjo mūsų tauta. Dabar turime branginti ir saugoti 30 metų amžių skaičiuojančią laisvę!

SAUSIO 13-OSIOS įvykiai gyvi mūsų atmintyje

,,Atmintis gyva, nes liudija”. 3 klasės mokiniai Lietuvos istoriją prisiminė piešdami ir užrašydami artimų žmonių prisiminimus apie Sausio 13-ją!

Mano mama 1991 metais sausio 13-ąją su savo tėvais (mano seneliais) svečiavosi Alytuje pas draugus. Mamai tada buvo šešeri metai. Ji labai gerai prisimena, kad tankus, šūvius ir žmonių riksmus pamatė per televizorių. Ji prisimena, kai ekrane moteris šaukė, kad ateina ginkluoti kariai ir staiga ryšys nutrūko. Tada mama labai bijojo, kad tie kareiviai neateitų ir į Alytų.

                                                Titas Kisielius

 

Man apie sausio 13-osios įvykius pasakojo tėtis.

Tai vyko 1991 metais sausio 13 d. Vilniuje, prie televizijos bokšto. Buvo susirinkę daugybė žmonių su trispalvėmis vėliavomis. Stojo žmonės prieš tankus ir kareivius. Visa tauta buvo vieninga, drąsi ir stipri, nes visi norėjo laisvės.

Esu dėkingas žmonėms, kurie iškovojo laisvę.

                                                Mantas Petraitis

 

Kruvina Sausio 13-oji daugeliui Lietuvos piliečių iki šiol giliai įstrigusi atmintyje.

1991-ųjų sausį, panaudojant ginklus, buvo planuota atkirsti Lietuvą nuo pasaulio, užgrobti televizijos, radijo, spaudos pastatus, o vėliau kėsintis į Parlamentą. Lietuvos žmonių ryžtas sustabdė agresiją. Tą naktį buvo nužudyta 14 laisvės gynėjų ir sužeista šimtai žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, bet Parlamento kariškiai užgrobti nedrįso. Nors užgrobti kai kuriuos pastatus ir pavyko, bet greitai sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Man močiutė pasakojo, kad tai buvo naktis, kai Lietuvos žmonės dainomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę.

                                                Martynas Kisielius

 

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena.

1991 metų ta žiemos naktis buvo labai šalta ir nerami. Lietuvos žmonės plikomis rankomis tą naktį ėjo kovoti už Lietuvos Laisvę.

Mano mama prisimena, kad tą naktį pro langą matė pravažiuojančius tankus. Televizija rodė, kaip sostinėje traiškomi žmonės. Vaikai sausio 14 dieną jau nėjo į mokyklą, taip pagerbė žuvusius Lietuvos gynėjus, kurie savo krauju apgynė Lietuvos laisvę.

                                                Rūta Kvedaravičiūtė

 

Man apie Sausio 13-osios įvykius pasakojo močiutė.

Sausio 13-osios naktį tankai pradėjo supti televizijos bokštą. Susirinkusi žmonių minia stengėsi nepraleisti tankų ir kareivių. Norėdami įbauginti žmones, tankai traiškė mašinas ir šaudė žmonėms virš galvų. Tačiau žmonės nesitraukė, giedodami Tautišką giesmę drąsiai stojo prieš tankus. Kai žmonės nesitraukė, tada tankai pradėjo važiuoti ant jų.

Lietuvos žmonės tūkstančiais rinkosi prie Seimo ir kitų valstybei svarbių objektų ir savo kūnais dengė pastatus ir vieni kitus nuo tankų vikšrų. Liūdna, kad buvo ir aukų. Gynėjai žuvo dėl Lietuvos Tėvynės.

Lietuviai su malda ir tikėjimu apgynė savo Tėvynę.

                                                Nojus Markauskas

Tėveliai pasakojo, kad 1991-ųjų metų sausio 13-ąją įvyko masinis Lietuvos piliečių pasipriešinimas prieš Sovietų Sąjungos bandymą jėga perimti Vilniaus televizijos bokštą ir kitus objektus. Tada atvyko karinė technika, mieste pradėjo važinėti tankai, ginkluoti kareiviai pradėjo šaudyti į paprastus žmones. Žmonės stojo ginti Tėvynės. Labai gaila, kad žuvo 14 ir buvo sužeista šimtai žmonių, kurie norėjo laisvos Lietuvos.

                                                Emilis Rinkevičius

Sausio 13-oji –labai reikšminga data mano mylimai Tėvynei.

Aš, nors ir nebuvau gimusi, bet daug girdėjau iš savo tėvelių ir močiutės apie tų laikų įvykius.

Lietuva ir jos žmonės, daug metų gyvenę priespaudoje, vieningai nutarė pasipriešinti esamai tvarkai. Žmonės neturėjo jokių ginklų, bet drąsiai ėjo prieš svetimą kariuomenę ir tankus. Sausio 13-ąją ne vienas padėjo savo galvą, gindami Lietuvą. Jie visi savo drąsa ir vienybe iškovojo mums Laisvę.

Aš noriu, kad Lietuva visada būtų laisva.

                                                Gerda Poženčiūtė

 

1991-ųjų sausio 13 dienos įvykių aš negaliu komentuoti, nes manęs dar nebuvo.

Pasitelkusi šiuolaikines technologijas – internetą ir mobilųjį ryšį – apklausiau giminaičius.

Močiutė pasakojo, kad jos teta (ji gyveno Kaune) prie Kauno radijo stoties tankams langus dangstė lovatiesėmis. Žmonės iš namų nešė storas vilnones lovatieses ir jomis uždengdavo tankams langus, kad kareiviai nieko nematytų. Žmonės buvo pasiskirstę pareigomis: vieni buvo atsakingi už budėjimą, kiti rūpinosi maistu ir gėrimais, treti, patys drąsiausi, ėjo prie tankų.

Dieduko sesuo Angelė prisiminė, kad jos draugai važiavo į Vilnių. Sakė, kad buvo labai baisu.

Močiutės sesuo Živilė prisimena, kai su šeima žiūrėjo žinias ir žurnalistė diktorė Eglė Bučelytė pranešinėjo naujienas. Tuo metu ji pasakė, kad kariai įsiveržė į pastatą ir žinios nutrūko. Visi namiškiai labai išsigando. Kitą dieną sužinojo, kad tankai traiškė žmones.

Mamos dėdė Gintas tada su savo draugais budėjo prie Seimo. Jis prisiminė, kad žmonės buvo draugiški, vaišino vieni kitus arbata. Kad žmonės sušiltų, Vilniuje degė laužai, o valdžios atstovai žmones drąsino, kad viskas bus gerai. Tais žodžiais žmonės tikėjo.

Močiutės sesuo Kristina (jai tada buvo devyneri metai kaip ir man dabar) sakė, kad kartą (lyg sausio 11 d.), kai vyko pamoka, atėjo pavaduotoja į klasę ir kažką pasakė mokytojai. Tada mokytoja pamoką nutraukė ir liepė piešti Lietuvos vėliavą.

Mano artimieji pasakojo, kad šaltą žiemos dieną, prieš 30 metų, sovietiniai kareivių daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Ginti šių objektų stojo taikūs lietuviai.

Aš sužinojau, kad tada labai svarbu buvo išsaugoti ryšio priemones. Štai kodėl kariai puolė TV bokštą, radijo ir televizijos pastatą!

Taigi, nors daug metų praėjo, bet tos dienos įvykiai gyvi visų atmintyje.

Turime būti dėkingi visiems, kovojusiems už Lietuvos laisvę ir mūsų nepriklausomybę, už tai, ką turime dabar.

Kaip gera, kad mes esame laisvi ir nepriklausomi!

                                                Miglė Kyguolytė