Vasario 12 dieną Miroslavo gimnazijos karantininį gyvenimą praskaidrino IIIg klasės mokinių organizuota nuotolinė šimtadienio šventė. Jau sveikinimo kalboje direktorė Sonata Gražulienė minėjo, kad ši šventė išskirtinė. Juk niekada dar nebuvo nuotolinės (būtų gerai, jei ir nebūtų) šimtadienio šventės! Mūsų gimnazijoje ši šventė turi gilias tradicijas ir kiekvienais metais būdavo vis įspūdingesnė, įdomesnė. Po griausmingo pernykščio šimtadienio renginio šių metų vienuoliktokams buvo nemažas iššūkis, kaip surengti kuo gražesnę šventę šiemet. Žinoma, jie ne iš kelmo spirti. Fantazijos tikrai netrūksta. Šventė bus! Ir ne bet kokia! Išsirinkome temą „Šimtasis GERO VAKARO ŠOU“, planavome dekoracijas, kvietimus, emblemas, pasirodymus ir daug kitų dalykų, bet… prasidėjo nuotolinis mokymas ir paaiškėjo, kad šventės nebus. Bet ne! Nutarta, kad nežiūrint susiklosčiusios situacijos, dvyliktokai nebus nuvilti. Jie verti šventinio vakaro!
Su jauduliu vyko pasirengimas. Vieni kūrė scenarijų ir rūpinosi meniniais sprendimais, kiti su kaukėmis ir laikydamiesi saugaus atstumo nutrypė sniegą, darydami šokio įrašą…Kiti namuose filmavo ir siuntė trumpus fragmentus, kurie buvo sumontuoti į vieną, rinko medžiagą apie dvyliktokus, montavo įrašus, rūpinosi techniniais dalykais, sprendė organizacinius klausimus.
Ir štai ši šventė atėjo. Teams platformoje susirinko šventės „kaltininkai“ dvyliktokai, mokytojai, vienuoliktokai, svečiai. Jaudulys ir susitelkimas, ypač prie šventės organizatorių ekranų. Juk nei renginio vedėjai Eglė Žilinskaitė ir Dovydas Stočkūnas (planavę savo pašnekovus kalbinti gimnazijos aktų salėje ant oranžinės sofutės), nei žaidimams vadovaujanti Kamilė Valvonytė, nei videoįrašus transliuojantys Erikas Karalevičius bei Ernestas Naujalis negalėjo vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. Nors viskas daug kartų repetuota, išbandyta, žinota, kad klasės draugai nepaves, bet internetas – gali…
Nuskamba kiek virpantys vedėjų balsai, transliuojamas renginio anonsas, pristatomi ir charakterizuojami dvyliktokai. Toliau viskas vyksta pagal scenarijų: žaidimai, klausimai dvyliktokams, šilti pirmųjų mokytojų Angelės Narkunienės ir Tatjanos Krugelienės prisiminimai, šimtadienio kalendoriaus įteikimas, dešimtokų videoreportažas „Kelionė į šimtadienį“, linksmos mokytojų dvikovos, siekiant išsiaiškinti, kas geriausiai pažįsta dvyliktokų asmenybes, jautrus auklėtojos Ingridos Rauličkienės žodis (beje, auklėtiniai rado būdą, kaip įteikti jai šia proga gėlių puokštę), pusatestačio pristatymas, ir, žinoma, pačių dvyliktokų videoįrašas. Kadangi pasirinktas televizinis formatas, neišvengta ir reklamos. Tiesa, reklamuoti itin praktiški dalykai – motyvaciniai guminukai, padedantys susikaupti, universali priemonė mokantis ir laikant egzaminus, patarimai, kaip maitintis būsimiems studentams ir kaip maitintis studijuojant ir kur kreiptis, kai baigsis pinigai.
Gaila, negalėjome būti kartu, tiesiogiai pažvelgti vieni kitiems į akis, paspausti ranką, apkabinti, įteikti pradinės klasės piešinį, rašinėlį, tradicinį pusatestatį ar prizą žaidimo nugalėtojams, bet galėjome bent virtualiai pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais. Gal vienam kitam interneto trikdžiai ir gadino vaizdo kokybę, bet daug kas mano, kad renginys pavyko. Belieka pasidžiaugti ir puoselėti viltį, kad šis precedentas nepasikartos, ir kitais metais šimtadienis vyks tradiciškai…
Eugenija Baltrukevičienė, IIIg klasės auklėtoja
