MARGUČIAI. PROJEKTAS „PASAULIS VAIKO DELNUOSE“

Apie gražiausią pavasario šventę – Velykas tikrai žinome nemažai. Tai šventė, turinti gilias tradicijas, papročius, prietarus. Su jais vaikai susiduria kiekvieną pavasarį, vis daugiau įgydami žinių, vis kitaip pažvelgdami į Velykų šventimą šeimoje. Vaikai žino, kad per Velykas reikia suptis: kuo aukščiau įsisupsi, tuo didesni augs javai! Mažieji dar žino, kad svarbiausias Velykų simbolis – dažytas kiaušinis, kad kiaušinius tėveliai margina naudodami kiaušinių dažus, svogūnų laiškus, žalumynus ir kt. Dalyvaudami projekte ,,Pasaulis vaiko delnuose“, kuris vyko kovo 29-30 dienomis, vyresnieji ,,Ežiukų“, ,,Žiogelių“ grupių vaikučiai, priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai susipažino su tradiciniu kiaušinių marginimu vašku. Tautodailininkė Audronė Lampickienė vaikučiams pasakojo, kad kiaušinis yra gyvybės, gėrio, vaisingumo, derliaus bei gamtos atbudimo simbolis. Apžiūrėdami margučius, mažieji sužinojo, ką simbolizuoja jų spalvos, taškais ir brūkšneliais vaizduojami raštai. Išklausę tautodailininkės pasakojimą, pradžioje nedrąsiai visi patys ėmėsi darbo. Vėliau savo margučius sudėjo į iš mėlynojo kopūsto pagamintus dažus. Susitikimas su tautodailininke baigėsi kiaušinių ridenimu ir dovanomis. Viešnia ikimokyklinei įstaigai padovanojo margučių rinkinį, kurį galėsime naudoti ugdomojoje veikloje, žaidimuose. Atėję į darželį kitą dieną pamatėme rezultatą: vaikučių kiaušiniai tapo mėlyni, teliko nuimti vašką ir dėti ant Velykų stalo.

Auklėtoja Violeta Cilciūtė

MES MYLIME ŽEMĘ!

Su pavasario saulės spinduliais į Miroslavo gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrių atkeliavo Pasaulinė Žemės diena.

Žemės diena yra viena gražiausių aplinkosauginių švenčių, kurios metu vaikai sužinojo, kas yra pavasario lygiadienis, kodėl reikia mylėti ir saugoti žemę. Mažyliai mokėsi rūšiuoti šiukšles, sodino gėlytes, sodinukus, puošė savo žaliąją palangę. Savo daineles ir šypsenas jie skyrė Saulei, Žemei ir Paukščiams. Su dideliu susidomėjimu žiūrėjo spektakliuką ,,Saulė ir Mėnulis“, filmuotą medžiagą ,,Kaip Kakė Makė mini Pasaulinę Žemės dieną“.

Vaikai pažadėjo nešiukšlinti, saugoti, mylėti ir prižiūrėti savo gimtąją Žemę.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Eugenija Poženčienė

 

 

SUSITIKIMAS SU KALĖDŲ SENELIU

Šventos Kalėdos – svarbiausia metų šventė. Tai tikra vaikų šventė, nes daug paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam.

Gruodžio 27 dieną Miroslavo ikimokyklinio ugdymo skyriuje klegėjo vaikų juokas, šurmulys ir džiaugsmas. Vaikai su dideliu nekantrumu laukė spektakliuko ,,Kalėdinė kaminkrėčio istorija“ ir, žinoma, Kalėdų Senelio. Spektaklio metu mažieji mūsų žiūrovai emocingai reagavo į aktorių vaidybą, komentavo, juokėsi. O sulaukę Kalėdų Senelio mažieji kartu šoko, mankštinosi ir žaidė. Šventės pabaigoje Kalėdų Senelis visus pradžiugino dovanomis, o jam vaikučiai atsidėkodami deklamavo eilėraštukus.

Norisi tikėti, kad vaikai ne tik patyrė gerų emocijų, padovanojo vieni kitiems šypsenų, bet ir daug nekasdieniškų įspūdžių parsinešė į namus.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Eugenija Poženčienė

SPINDINČIOS EGLUTĖS ŽAVESYS

 Kasmet artėjant gruodžiui, prasideda susikaupimo ir ramybės laikotarpis – Adventas. Visų širdys prisipildo laukimo, džiaugsmo, ramybės akimirkų. Miroslavo ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikučiams tai pats nuostabiausias laikotarpis – Kalėdų laukimas. Mažieji kiekvieną dieną uždega adventinę žvakelę ir skaičiuoja dienas savo adventiniame kalendoriuje, ruošiasi, lipdo, mokosi eilėraštukų, dainelių, puošia eglutę.                                                                                              

Gruodžio 9 dieną vaikučius aplankė nykštukas, kuris su visais šventės dalyviais šoko, žaidė ir dainavo. Visų šilti žodžiai, meilė ir pastangos įžiebė eglutę. Miroslavo ikimokyklinio skyrius pakvipo arbata, imbieriniais sausainiais ir spindinčios eglutės grožiu.

,,Atraskit tylą, kurioj prabyla laukimas magiškas, viltingas, o šis laikotarpis bus ypatingas. Tikėjimo stebuklas teaplanko Jus kiekvieną”.  

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja   Jolanta Valvonienė

TOLERANCIJOS DIENA

Socialinė atskirtis, skurdas, negalia – temos, apie kurias kalbėti su vaikais dažnai nenorime, tačiau privalome. Lapkričio 16 d. – Tarptautinė tolerancijos diena, tinkamas metas apie tai pakalbėti, išsiaiškinti žodžio „tolerancija“ reikšmę. Šnekėti vaikams suprantama kalba padeda filmukai ,,Žuvytė Nemo“, ,,Paryžiaus katedros kuprius“ ir kt. Jie kviečia diskutuoti, ugdyti toleranciją. Žuvytės neįprastas bruožas – vienas pelekas mažesnis už kitą, kupriaus – kraupi išvaizda. Išlikdami pozityvūs, jie vaikams parodo, kad negalia nėra kliūtis draugystei. Šiais metais Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos namas. Su mažaisiais ,,Ežiukų“, ,,Kiškučių“ ir ,,Žiogelių“ grupių vaikais auklėtojos Violeta Cilciūtė, Eugenija Poženčienė, Jolanta Valvonienė, Gintarė Čiupienė gamino, piešė, aplikavo Tolerancijos namus, kalbėjo apie vaikų artimiausią aplinką, kur jie gyvena. Jos ragino pastebėti žmonių tarpusavio santykius, aptarti, jog būdami ir skirtingi, kaimynai geba bendrauti, gyventi draugiškai.

Savo sukurtus darbus mažieji nusiuntė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotą tarptautinės Tolerancijos dienos paminėjimą.

Auklėtoja Violeta Cilciūtė

„ŽIOGELIAI“ ŠVENČIA

Ikimokyklinio ugdymo,,Žiogelių” grupės ugdytiniai spalio 28 d. minėjo Helovyną. Į grupę vaikai atėjo persirengę įvairiais personažais. Išsiaiškinome, iš kokios šalies kilusi ši šventė, kokie personažai jai tinka. Pokalbio metu vaikai sužinojo, kuo skiriasi bei kuo yra panašios šventės – Helovynas ir Užgavėnės. Grupę papuošėme vaikučių kurtais darbeliais.

Auklėtoja Gintarė Čiupienė

KAI TRIUKŠMAS VIRSTA TYLA

Miroslavo gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ,,Ežiukų“ grupės vaikučiai gegužės 5 dieną paminėjo Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną. Su vaikais kalbėjomės apie tai, kokią žalą žmonių sveikatai daro triukšmas. Mažyliai sužinojo, kad triukšmas kenkia klausai, trikdo dėmesį, trukdo miegoti ir atsipalaiduoti. Mąstė, kokiais būdais galima būtų sumažinti triukšmą grupėje, namuose ar kitoje aplinkoje.

Mažieji ,,Ežiukai“ noriai mankštinosi tyloje – kartojo rodomus pratimus be žodžių, žaidė žaidimus ,,Tylos karalius“, ,,Laikas bėga“, ,,Parodyk ką matai“. Taip pat klausėsi ramios ir trankios muzikos, lietaus ir griaustinio garsų.

Vaikai gebėjo nusakyti, kas yra triukšmas ir tyla, kokius garsus girdi tyloje. Klausydamiesi ramios muzikos ugdytiniai žaidė žaidimą ,,Tylos varpelis“. Lauke stebėjo gamtą, debesėlius, klausėsi paukščių balsų.

Tyla padėjo ne tik nusiraminti, bet ir išgirsti save bei kitus.

Auklėtoja Eugenija Poženčienė